Obligacijos

Jūs investuojate į obligacijas pirkdami naujas emisijas, pirkdami jas antrinėje rinkoje arba pirkdami investicinius fondus arba biržoje prekiaujamus fondus (ETF). Obligacijos gali atlikti gyvybiškai svarbų vaidmenį bet kuriame investicijų portfelyje. Jos duoda pajamas, kurios dažnai laikomos mažiau rizikingomis nei akcijos ir gali padėti diversifikuoti Jūsų investicinį portfelį

Jas galima nusipirkti pradinio obligacijų siūlymo metu per daugybę internetinių tarpininkavimo platformų

Tarpininkavimo platformos gali pasiūlyti galimybę įsigyti obligacijų ir antrinėje rinkoje

Galima nusipirkti obligacijų ir fonduose. Šie investiciniai fondai paprastai perka įvairias obligacijas pagal tam tikrą strategiją. Tai apima ilgalaikius obligacijų fondus arba didelio pajamingumo įmonių obligacijas. Fondai taiko valdymo mokesčius, kurie kompensuoja fondo portfelio valdymą

Galite pirkti ir parduoti obligacijas ETF fonduose. Obligacijų ETF mokesčiai paprastai yra mažesni nei investiciniai fondai

Pirkdami naujas emisijas ir antrinės rinkos obligacijas investuotojai gali turėti ribotesnes galimybes. Ne visi tarpininkai siūlo galimybę tiesiogiai įsigyti obligacijų, todėl pradedantiesiems investuotojams gali būti sudėtinga suprasti jų kainas

Investiciniai fondai ir ETF yra daug lengviau prieinami kasdieniams investuotojams. Galite lengvai peržiūrėti investicinio fondo arba ETF investavimo strategijos detales ir rasti tuos, kurie atitinka Jūsų investavimo tikslus. Mažiau tikėtina, kad susidursite su likvidumo problemomis ir paprastai galima lengvai nusipirkti ir parduoti šias priemones

Nesvarbu, ar nuspręsite dirbti su finansų specialistu, ar savarankiškai valdyti savo investicijas, fiksuotų pajamų investicijos turėtų būti pagrindinėje Jūsų investavimo strategijos dalyje. Gerai diversifikuotame investicijų portfelyje obligacijos gali užtikrinti ir stabilumą, ir prognozuojamas pajamas

Yra keli obligacijų tipai ir jas galima iš esmės suskirstyti į tris tipus – įmonių, vyriausybės ir savivaldybių obligacijas, priklausomai nuo jas išleidžiančio subjekto. Šios trys obligacijų rūšys taip pat skiriasi apmokestinimo tvarka, o tai yra pagrindinis dalykas į jas investuotojant

Įmonių obligacijas išleidžia valstybinės ir privačios įmonės, siekdamos finansuoti kasdienę savo veiklą, plėsti gamybą, finansuoti mokslinius tyrimus arba finansuoti turto ar įrangos įsigijimus. Joms taikomi valstybinai pajamų mokesčiai

Vyriausybių obligacijas išleidžia vietinė vyriausybė. Pinigai, surinkti pardavus jas, finansuoja kiekvieną vyriausybės veiklos aspektą. Vyriausybės obligacija yra saugesnė nei įmonių ar net visiškai saugios, nes valstybė visada vykdo savo įsipareigojimus – laiku jas išperka ir sumoka nustatytas palūkanas

Savivaldybės, miestai ir apskritys išleidžia savivaldybių obligacijas vietos projektams finansuoti. Jų rizika mažai tenusileidžia vyriausybinėms, o iš jų gaunama grąža yra šiek tiek didesnė

Tai obligacijų tipas, už kurias laiduojama savo turtu. Dažniausiai jų saugumas garantuojamas nekilnojamuoju turtu. Jos dar vadinamos hipotekomis ir yra laikomos pakankamai saugiomis, nes netgi įmonei bankrutavus, jų savininkai įgyja teises parduoti nekilnojamąjį turtą

Tai yra daugelis išleidžiamų obligacijų, už kurias moka nustatytas palūkanas, o pasibaigus terminui, jas išperka

Jos yra su nekintama palūkanų norma. Kiekvieno mokėjimo pabaigoje obligacijų savininkams išmokamos nurodytos palūkanos

Šios obligacijos yra su nuolat kintančiomis palūkanomis. Dažniausias kintantis standartas yra centrinio banko nustatytos palūkanos, tarpbankinės palūkanos ar valstybių obligacijų pelningumas. Prie kintančių standartų dar pridedami įmonių obligacijų rizikos priedai. Išmokamas sudėtines palūkanas sudaro fiksuotų rizikos priedų ir kintančių atskaitų standartų palūkanos

Jų palūkanos priklauso nuo emitentų gaunamų pelnų. Dažniausiai jas platina bankrutuojančios įmonės, nes bankroto atveju savininkams nesumokėtos palūkanos nereiškia įsipareigojimo neįvykdymo

Jos yra be palūkanų. Pirminiu platinimu jas parduoda su nuolaidomis, o vėliau išperkama pagal jų tikrąją vertę (pvz., 1000 eur vertės obligaciją parduoda už 800 eur., o po trejų metų išperka už 1000 eur). Šiuo atveju palūkanų kiekvienais metais nemoka, bet viskas išmokama pasibaigus terminui

Obligacijos yra puikus būdas užsidirbti papildomas pajamas, nes tai yra gana saugi investicija. Tačiau, kaip ir bet kuri kita investicija, jos yra susijusios su tam tikra rizika

Palūkanų normos turi atvirkštinį ryšį su obligacijomis, todėl kai palūkanų normos kyla, obligacijos linkusios kristi ir atvirkščiai. Palūkanų normos rizika kyla, kada palūkanų normos labai pasikeičia, nei tikėjosi investuotojas

Jeigu palūkanų normos labai sumažėja, investuotojas susiduria su išankstinio apmokėjimo galimybe. Jei palūkanų normos kils, investuotojas bus įstrigęs prie priemonės, kurios pajamingumas yra mažesnis už rinkos palūkanų normas. Kuo ilgesnis laikas iki išpirkimo, tuo didesnė palūkanų normos rizika tenka investuotojui, nes sunkiau numatyti rinkos pokyčius ateityje

Įsipareigojimų nevykdymo rizika yra rizika, kad palūkanos ir pagrindinių sumų mokėjimai už įsipareigojimą nebus atlikti taip, kaip reikalaujama. Kai investuotojas perka obligaciją, jis tikisi, kad emitentas sumokės palūkanas ir pagrindinę sumą – kaip ir bet kuris kitas kreditorius

Išankstinio apmokėjimo rizika yra rizika, kad tam tikra obligacijų emisija bus apmokėta anksčiau nei tikėtasi, paprastai taikant išankstinį atidėjimą. Tai gali būti bloga žinia investuotojams, nes bendrovė turi paskatą grąžinti įsipareigojimą anksčiau laiko, kai palūkanų normos labai sumažėjo. Užuot toliau turėję dideles palūkanų normos investicijas, investuotojams belieka reinvestuoti lėšas į žemesnių palūkanų aplinką

Obligacijų pajamingumas yra visi grąžos matai. Pajamingumas iki išpirkimo yra dažniausiai naudojamas matavimas, tačiau svarbu suprasti keletą kitų pajamingumo matavimų, kurie naudojami tam tikrose situacijose

Už obligacijas nuolatos mokamos palūkanos, ir tai pagrindas uždarbio. Jeigu Jums netinka toks uždarbio būdas, tuomet obligacijos ne Jums. Jų palūkanos priklauso nuo jų rizikos. Investuotojai gali tikėtis gauti nuo keliolikos ar keliasdešimt iki 2-3 proc. procentų palūkanų per metus

Kainos priklauso nuo palūkanų normų, obligacijas išleidusių įmonių ir valstybių rizikos. Patikimų įmonių obligacijų kainos keičiasi nedaug ir iš to uždirbti beveik neįmanoma. Rizikingų kompanijų obligacijų vertė gali svyruoti drastiškai, todėl laiku nusipirkus ir laiku jas pardavus, galima uždirbti iš kainų skirtumo

Patikimų kompanijų obligacijų kaina yra labai stabili. Jų vertė nesvyruoja taip drastiškai kaip akcijų, todėl akcijų burbului pradėjus bliūkšti, jos apsaugo investicinį portfelį nuo nuvertėjimo. Dėl šios priežasties tai yra labai patrauklu tiems investuotojams, kurie nelinkę rizikuoti ir siekiai išsaugoti sukauptą turtą

Yra daug būdų, kaip turėti obligacijas, taikant skirtingas strategijas, pritaikytas kiekvieno investuotojo poreikiams. Vieni investuotojai renkasi fondus, kiti – individualias atskiras obligacijas

Bankuose: Beveik visi didieji Lietuvos bankai prekiauja jomis

Biržose: Jas galima nusipirkti ir specializuotose prekybos biržose

Pas brokerius: Per patikimus tarpininkus – brokerius

Daugelis finansų patarėjų teigia, kad obligacijas strategiškai naudojant kartu su akcijomis ir kitu turtu, galima puikiai papildyti savo investicijų portfelį. Skirtingai nuo akcijų, kurios yra perkamos kaip įmonės nuosavybės dalis, jos yra įmonės ar viešosios įstaigos skolinio įsipareigojimo pirkimas

Kapitalo išsaugojimas reiškia absoliučios investicijų vertės apsaugą naudojant turtą, kuris žada grąžinti pagrindinę investuotą sumą. Kadangi jos paprastai turi mažesnę riziką nei akcijos, šis turtas gali būti geras pasirinkimas investuotojams, norintiems mažesnių nuostolių

Tai suteikia fiksuotą pajamų sumą reguliariais intervalais kuponų išmokėjimo forma

Investavimas į akcijų, obligacijų ir kitų turto klasių balansą gali padėti sukurti portfelį, kuris siekia grąžos, bet yra atsparus visoms rinkos pasikeitimo aplinkoms. Akcijos ir obligacijos paprastai turi atvirkštinį ryšį, o tai reiškia, kad kai akcijų rinka krenta, obligacija tampa patrauklesnė

Fiksuotos pajamos kelia mažesnę riziką nei akcijos. Taip yra todėl, kad fiksuotų pajamų turtas paprastai yra mažiau jautrus makroekonominei rizikai, pavyzdžiui, ekonomikos nuosmukiui ir geopolitiniams įvykiams

Savivaldybės obligacijos gali ir nesuteikti didesnio pajamingumo, tačiau jos dažnai naudojamos padėti pastatyti ligoninę ar mokyklą arba pagerinti daugelio žmonių gyvenimo lygį

Kai infliacija didėja, obligacijų kainos krenta ir atvirkščiai. Taip yra todėl, kad didėjant infliacijai sumažėja Jūsų investicijų perkamoji galia. Jei infliacija yra didelė, grąža, kurią uždirbtumėte, būtų mažesnė už pinigų vertę

Kredito reitingai atspindi emitento gebėjimą mokėti palūkanas ir pagrindinę sumą pasibaigus terminui. Paprastai kuo aukštesnis reitingas, tuo didesnė obligacijų kaina. Kita vertus, jei reitingas krenta, krenta ir jų kainos

Palūkanų norma taip pat vaidina svarbų vaidmenį obligacijų vertėse. Kai palūkanų normos yra didelės, obligacijų kaina krenta ir atvirkščiai. Kai išleidžia naujas su didesnėmis palūkanomis, esamų obligacijų paklausa krenta kartu su kainomis. Arba kada naujos išleidžiamos už mažesnę palūkanų normą, padidės esamų obligacijų paklausa ir jų kainos