Valiuta

Valiuta yra bet kokia priemonė, naudojama prekėms ir paslaugoms įsigyti, mainais už tai gaunant ekonominę vertę. Valiutos yra tarptautinės pinigų sistemos komponentai, kurie leidžia vykdyti prekybą ir finansų operacijas tarp visų pasaulio šalių

Tai pinigų forma, kurią išleidžia tam tikros įgaliotos valdžios institucijos ir atlieka tris pagrindines funkcijas – apskaitos vieneto, vertės kaupiklio ir mainų priemonės

Kas yra valiuta?

Keičiantis prekėmis ar paslaugomis, reikalingas bendras vardiklis, kad galima būtų įvertinti prekių ir paslaugų vertę. Tai tarpininkas ir yra būtinas kaip bendras vardiklis ir naudojama kaip prekių ir paslaugų mainų priemonė

Valiutos evoliucionavo per ilgą laikotarpį. Pradžioje prekės ir paslaugos buvo mainomos į kitas prekes. Laikui bėgant atsirado būtinybė naudoti bendrą mainų priemonę

Pirmieji pinigai buvo natūralios kilmės – kriauklės ar grūdai, kurie vėliau buvo pakeisti į metalinius pinigus, tokius kaip auksas ir sidabras. Galiausiai buvo sukurtos ir popierinės valiutos, kurios tapo pagrindine prekybos priemone visame pasaulyje

Valiutos tipai

Nacionalinės valiutos

JAV doleris, Europos sąjungos euras, Japonijos jena ar Anglijos svaras, yra oficialios kiekvienos šalies pinigų sistemos dalis

Kriptovaliutos

Bitkoinas, eteris, binance ir kitos kriptovaliutos yra naujas ir sparčiai augantis valiutų tipas, kuris naudojasi blokų grandinės technologija siekiant užtikrinti saugumą ir decentralizaciją

Skaitmeninės valiutos

Jos gali būti tiek nacionalinės, tiek privačios, ir taip pat sparčiai populiarėja, nes suteikia galimybę atlikti greitus ir efektyvius mokėjimus internetu

Valiutų kursų įtaka ekonomikai

Valiutos kursai yra svarbus ekonomikos aspektas, nes jie tiesiogiai veikia nacionalinę ir tarptautinę ekonomiką. Valiutos kursai apibrėžia, kiek jinai viena yra verta kitos atžvilgiu, ir šie kursai gali svyruoti dėl įvairių veiksnių, tokių kaip rinkos jėgos, ekonominiai rodikliai ir politiniai įvykiai

Kursas turi didelę įtaką valstybių importo ir eksporto rodikliams. Jei nacionalinės valiutos yra stiprios, importuojamos į šalį prekės tampa pigesnės, nes nacionaliniai pirkėjai gali gauti daugiau prekių už savo stipresnius pinigus

Tačiau tai taip pat reiškia, kad eksportas gali tapti brangesnis užsienio pirkėjams, tad šalies eksporto apimtys gali sumažėti. Silpna valiuta, priešingai, gali skatinti eksportą, nes vietinės prekės tampa pigesnės tarptautinėse rinkose, tačiau importuojamos prekės gali brangti

Valiutos istorija

Iš pradžių valiuta buvo kvito forma, vaizduojanti grūdus, laikomus šventyklų klėtyse Senovės Mesopotamijoje ir Senovės Egipte

Šiame pirmajame jų etape metalai buvo naudojami kaip simboliai, vaizduojantys prekių pavidalu saugomą vertę. Tai buvo prekybos pagrindas daugiau nei 1500 metų

Tačiau iki vėlyvojo bronzos amžiaus daugybė sutarčių nustatė saugų pirklių perėjimą per Viduržemio jūros rytinę dalį, išplito nuo Mino Kretos ir Mikėnų šiaurės vakaruose iki Elamo ir Bahreino pietryčiuose

Tiksliai nežinoma, kas buvo naudojama kaip valiuta šiems vykusiems mainams, tačiau manoma, kad tai Kipre pagaminti vario luitai

Populiariausios valiutos

Jungtinės Tautos apie 180 valstybinių valiutų pripažįsta teisėtomis mokėjimo priemonėmis sandoriams vykdyti

Tai pinigai arba oficiali mokėjimo priemonė konkrečioje šalyje arba regione. Populiariausios yra JAV doleris, Euras, Japonijos jena, UK svaras ir Šveicarijos frankas

Kas dieną net trilijonai dolerių valiutų keičia savininkus tarpbankinėse rinkose – elektroninėse prekybos platformose susieina prekeiviai iš visų pasaulinių bankų

G10 valiutos

G10 tai yra turbūt vienos iš populiariausių ir likvidžiausių valiutų, naudojamų visame pasaulyje. Jos praktiškai yra valdančios visą pasaulio ekonomiką

G10 yra pasirinktų pagrindinių valiutų, naudojamų tarptautinėse rinkose, grupė. Grupės pavadinimas kilo po 1975 metais G10 šalių finansų ministrų susitikimo. Grupę įkūrė Tarptautinių atsiskaitymų bankas Bazelyje, Šveicarijoje

JAV doleris (USD)

Euras (EUR)

Svaras sterlingų (GBP)

Japonijos jena (JPY)

Australijos doleris (AUD)

Naujosios Zelandijos doleris (NZD)

Kanados doleris (CAD)

Šveicarijos frankas (CHF)

Norvegijos krona (NOK)

Švedijos krona (SEK

JAV doleris

Jungtinių Valstijų doleris yra oficiali valiuta JAV ir keliose kitose šalyse. JAV banknotai išleidžiami Federalinių rezervų banknotų pavidalu

Doleris yra plačiausiai naudojamas tarptautiniuose prekybiniuose sandoriuose. Taip pat de facto daugelyje kitų šalių

1785 metais doleris buvo oficialiai pripažintas kaip JAV piniginis vienetas. 1792 metais monetų kaldinimo įstatymas sukūrė monetų kalyklą ir federalinę JAV pinigų sistemą, taip pat nustatė monetų nominalus pagal jų aukso, sidabro ir vario vertes

1863 metais buvo sukurta nacionalinė bankų sistema ir sukurtos gairės nacionaliniams bankams. Šie bankai buvo įgalioti leisti nacionalinę valiutą, užtikrintą JAV obligacijomis. 1914 metais buvo išleisti pirmieji 10 USD vertės Federalinio rezervo banknotai

Euras

Euras yra bendra 20 vastybių iš 27 Europos Sąjungos šalių valiuta. Kaip negrynų pinigų atsiskaitymo priemonė euras buvo įvestas 1999 metais sausio 1 dieną ir pakeitė iki tol naudotą europos Ekiu. Grynieji euro pinigai pasirodė 2002 metų sausio 1 dieną

Euro banknotai visose europos šalyse yra vienodos išvaizdos, o euro monetas kiekviena šalis išleidžia pagal savo nuožiūrą. Pirmi banknotų dizainai nuo įvedimo į apyvartą buvo 2013 metais nereikšmingai pakeisti

1999 metais sausio mėnesį bendrąją valiutą Europos šalių bloke įvedė kaip apskaitos tikslą ir elektroniniams atsiskaitymams. Euro zoną tada sudarė 11 Europos Sajungos valstybių. Šių 11 valstybių centrinių bankų atsakomybė už pinigus buvo perduota Europos Centriniam Bankui

Anglijos svaras

Sterlingas yra Jungtinės Karalystės ir devynių su ja susijusių teritorijų valiuta. Svaras yra pagrindinis sterlingų vienetas, o žodis svaras taip pat vartojamas kalbant apie Didžiosios Britanijos valiutą

Kartu su šiomis trimis valiutomis svaras sudaro valiutų krepšelį, apskaičiuojantį TVF specialiųjų skolinimosi teisių vertę

Sterlingas yra viena seniausių pasaulyje valiutų, nuolat naudojamas nuo pat jo atsiradimo ir 2022 metais tai buvo ketvirtas pagal dydį užsienio valiutų rinkoje po dolerio, euro ir jenos

Svaras tapo oficialia Jungtinės Karalystės valiuta, kai Anglija ir Škotija susijungė į vieną šalį 1707 metais. Iki 1855 metų, kai buvo pradėtas spausdinti, Anglijos bankas visus banknotus dar vis rašydavo rankomis

Didžiosios Britanijos svaras buvo naudojamas Britų imperijos kolonijose, įskaitant Australiją, Naująją Zelandiją ir Kanadą

Australijos doleris

Įkurtas 1966 metais Australijos doleris (AUD) yra oficiali Australijos ir kelių šalių bei teritorijų – Kalėdų, Kokosų ir Norfolko salų, Nauru, Tuvalu ir Kiribačio valiuta. Australijos dolerio simbolis yra $, tačiau simboliai A$ arba AU$ irgi naudojami tam, kad atskirti Australijos dolerį nuo kitų doleriais denominuotų valiutų

Australijos centrinis ir Australijos rezervų bankai yra atsakingi už šalies pinigų politiką. Išleidžiami yra penkių nominalų: 5, 10, 20, 50 ir 100 AUD banknotai. Australijos doleris padalintas į 100 centų, o metalinės monetos išleidžiamos šešių nominalų: 5c, 10c, 20c, 50c, 1 AU$ ir 2 AU$

Kanados doleris

Kanados doleris (simbolis: $; kodas: CAD) yra nacionalinė Kanados valiuta, sutrumpinta dolerio ženklu $. Nėra standartinės vienareikšmiškos formos, tačiau santrumpos Can$, CA$ ir C$ naudojamos norint atskirti jį nuo kitų doleriais denominuotų valiutų. Kanados doleris yra padalintas į 100 centų

Kanados doleris sudaro apie 2 % visų pasaulio valiutų atsargų, ir yra šešta pagal dydį atsargų valiuta pasaulyje. Kanados doleris populiarus centriniuose bankuose dėl Kanados ekonominio patikimumo, stiprios Kanados vyriausybės suverenios pozicijos ir šalies teisinės bei politinės sistemos stabilumo

Banknotai yra spausdinami 5, 10, 20, 50 ir 100 nominalais, o monetos 5 ¢, 10 ¢, 25 ¢, 50 ¢, 1 CA$ ir 2 CA$ nominalais

Švedijos krona

Švedijos krona (SEK) yra Švedijos valiuta nuo 1873 metų. Ją išleidžia Švedijos centrinis bankas Sveriges Riksbank. Valiutos simbolis yra KR. Viena krona yra padalinta į 100 örų

Švedijos krona yra Švedijos Karalystės nacionalinė valiuta ir viena iš Europos Sąjungos valiutų. Tiek ISO kodas „SEK”, tiek ženklas „KR” yra įprastai naudojami kronai. Anglų kalba dar kartais vadinama ir Švedijos karūna. Švedijos krona buvo devinta labiausiai parduodama pasaulyje pagal vertę

Švedijos krona pakeitė Riksdaler nominaliąją vertę. Jinai buvo įvesta dėl Skandinavijos pinigų sąjungos su Norvegija ir Danija, kuri tęsėsi iki Pirmojo pasaulinio karo

Šveicarijos frankas

1850 metais įvestas Šveicarijos frankas (CHF) yra oficiali Šveicarijos, Lichtenšteino ir Italijos eksklavo Campione d’Italia valiuta ir vienintelis frankas, likęs Europos sąjungoje

Šveicarijos centrinis bankas ir Šveicarijos nacionalinis bankas išleidžia Šveicarijos frankų banknotus, kurie yra šešių nominalų: 10 frankų, 20 frankų, 50 frankų, 100 frankų, 200 frankų ir 1000 frankų. CHF suskirstytas į 100 vienetų. Šveicarijos monetas leidžia federalinė monetų kalykla septynių nominalų: 5 santimų, 10 santimų, 20 santimų, 1⁄2 franko, 1 franko, 2 frankų, 5 frankų

Šveicarijos frankas yra septintas pagal parduodamą valiutą pasaulyje ir išpopuliarėjo dėl savo saugumo. Todėl daugelis vyriausybių ir finansų institucijų laikosi CHF kaip apsidraudimo nuo nestabilumo daugelio rūšių investicijose

Jena

Jena yra oficiali Japonijos valiuta. Tai trečioji pagal dydį valiuta, kuria prekiaujama valiutų rinkose – po JAV dolerio ir euro. Jena taip pat stipriai naudojama kaip rezervinė valiuta po JAV dolerio ir euro

Jena pakeitė ankstesnį Tokugawa monetų kaldinimą, taip pat įvairias feodalinių hanų išleistas popierines valiutas. Japonijos bankui, įkurtam 1882 metais, buvo suteiktas Japonijos pinigų pasiūlos kontrolės monopolis

1871 m. naujasis valiutos įstatymas įvedė modernią Japonijos valiutų sistemą, pagal kurią Jena apibrėžiama kaip 1,5 g aukso arba 24,26 g sidabro, ir dešimtaine dalimi padalyta į 100 senų arba 1000 rinų

Naujosios Zelandijos doleris

Naujosios Zelandijos doleris (NZD) yra oficiali Naujosios Zelandijos valiuta. NZD sudaro 100 centų bei žymimas simboliu $ arba NZ$ – kad būtų galima atskirti nuo valiutų, pagrįstų doleriais. NZD taip par dar naudojamas Kuko, Niue, Tokelau ir Pitkerno salose

Nuo 1999 metų Naujos Zelandijos vyriausybė gamina polimerines arba plastikines NZD dolerio versijas, todėl kupiūra yra gerai apsaugota nuo padirbinėjimo galimybių

NZD doleris buvo įvestas 1967 metais (pakeitė Zelandijos svarą). Iš viso jame yra penkios monetos ir penki banknotai, iš kurių mažiausia yra 10 centų moneta

Banknotai prasideda nuo 100 NZD ir suskirstyti į 50, 20, 10 ir 5 NZD. Metalinės monetos yra 2 NZD, 1 NZD, 50 cnt, 20 cnt ir 10 cnt

Norvegijos krona

Norvegijos krona (NOK) yra oficiali Norvegijos vastybės valiuta nuo 1875 metų. Ją kontroliuoja šalies centrinis Norvegijos bankas – Norges Bank. Krona naudojama ir Bouvet saloje bei Svalbarde

Grynieji pinigai yra monetos ir banknotai. Monetos yra kelių nominalų – 1, 5, 10 ir 20 erų. Banknotai yra irgi kelių nominalų – 50, 100, 200, 500 ir 1000 kronų, juose panaudoti iškilių norvegų atvaizdai, turėję įtakos šalies istorijai

„Krona“ yra norvegiškas terminas, kuris angliškai reiškia „karūna“. Krona yra padalinta į 100 erų

Kitos valiutos

Litas

Litas oficiali Lietuvos valiuta nuo 1922 m. spalio 1 d. iki 1941 m. kovo 25 d. ir nuo 1993 m. birželio 25 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.

1922 metų rudenį jau oficialiai įvedamas litas. Litas prilygintas JAV doleriui santykiu 10:1. Pirmieji laikinieji banknotai buvo spausdinami Berlyne o nuolatiniai banknotai – Prahoje

1918 metais Lietuvai atkūrus valstybingumą, netrukus buvo pradėtas svarstyti nacionalinės valiutos klausimas

1922 08 09 priimtas Piniginio vieneto įstatymas nustatė, kad Lietuvos Respublikos nacionalinė valiuta yra litas

1940 metais SSRS okupavus Lietuvą, Lietuvos bankas paverstas SSRS valstybinio banko Lietuvos respublikine kontora. Lapkričio mėn. greta litų į apyvartą išleistas sovietinis rublis. Vykdant finansines operacijas litai patekdavo į bankų kasas, o iš ten į apyvartą buvo išleidžiami jau tik rubliai. 1941 metais lito apyvarta buvo aplamai uždrausta

Zlotas

Lenkų zlotas yra oficiali Lenkijos valiuta ir teisėta mokėjimo priemonė. Jis yra suskirstytas į 100 grašių. Juo yra daugiausiai prekiaujama Vidurio ir Rytų Europoje ir užima 21 vietą labiausiai prekiaujamų užsienio valiutų rinkoje

Zlotas buvo oficialiai pristatytas tam, kad pakeisti Lenkijos marką 1919 metais, o į apyvartą pradėtas leisti 1924 metais

Vienintelės įstaigos, kurioms leista gaminti zlotus, yra Lenkijos saugumo spaustuvės

Lira

Lira yra kelių valiutos vienetų pavadinimas. Tai dabartinė Turkijos valiuta, taip pat Libano ir Sirijos valiutų pavadinimas. Taip pat lira vadinamos ir kelios buvusios valiutos, įskaitant Italijos, Maltos ir Izraelio buvusias valiutas

Turkijos lira – Turkijos bei Šiaurės Kipro piniginis vienetas, lygus 100 kurušų. Įvesta 2005 metais, naujoji lira pakeitė senąją Turkijos lirą. 1 naujoji lira lygi 1 000 000 senųjų. Lira naudojama ir turkų okupuotoje Šiaurės Sirijoje

Rublis

Rublis yra Rusijos Federacijos valiuta ir jisai skirstomas į 100 kapeikų. Naudojamas Rusijoje, taip pat Rusijos karinės okupacijos esančiose Ukrainos dalyse ir okupuotose Gruzijos dalyse

Rublis buvo naudojamas Rusijos teritorijose nuo XIV amžiaus ir yra antras pagal senumą apyvartoje po svaro sterlingo. Iš pradžių nesukurtas kaip apskaitos vienetas rublis tapo apyvartinis 1704 metais prieš pat Rusijos imperijos įkūrimą

Tai buvo pirmoji valiuta Europoje, kuri buvo sumažinta 1704 metais – buvo padalinta į 100 kapeikų. Rublis per savo istoriją patyrė keletą įsikūnijimų ir denominacijų, paskutinis iš jų – 1998 metais įvestas dabartinis Rusijos rublis, kurio kursas 1 RUB = 1000 RUR

Rublis buvo Rusijos imperijos ir Sovietų Sąjungos valiuta. 1992 metais žlugus Sovietų Sąjungai, rublio vaizdai buvo perdaryti. Pirmasis Rusijos rublis pakeitė sovietinį rublį 1993 metais

Juanis

Kinijos pinigai vadinami dviem pavadinimais: Kinijos juanis (CNY) ir ženminbi (RMB). Skirtumas tarp CNY ir RMB yra subtilus. RMB yra oficiali Kinijos valiuta, o juanis yra pagrindinis tos valiutos apskaitos vienetas

Didžiausias banknotas yra 100 juanių, po to seka 50 juanių, 20 juanių, 10 juanių, 5 juaniai ir 1 juanis

Kinijos valiuta apibūdina vienos didžiausių pasaulio supervalstybių ekonomiką. Tai taip pat yra viena iš labiausiai diskutuojamų klausimų, susijusių su Kinija: jos suvokiama merkantilistiška politika dirbtinai nuvertinti valiutą JAV dolerio atžvilgiu. Manoma, kad tai suteikia jos eksportui nesąžiningą kainų pranašumą

Šiuolaikinis Kinijos juanis naudoja santrumpą CNY, kad atskirtų žemyninę valiutą ir kitus šio žodžio vartojimus

Pesas

Pesas yra piniginis vienetas keliose ispaniškai kalbančiose Lotynų Amerikos šalyse ir Filipinuose. Žodžio pesas, kilęs iš Ispanijos imperijos, vertimas yra „svoris“

Naudojamas pesas Argentinoje, Čilėje, Kolumbijoje, Kuboje, Dominikos Respublikoje, Meksikoje, Filipinuose, Urugvajuje

Daugumoje Amerikos šalių simbolis, paprastai žinomas kaip dolerio ženklas „$“, iš pradžių buvo naudojamas kaip „peso“ santrumpa, o vėliau jį perėmė doleris. Pats doleris iš tikrųjų atsirado iš peso arba Ispanijos dolerio XVIII amžiaus pabaigoje

Grivna

Grivina yra oficiali Ukrainos nacionalinė valiuta. Pavadinimas kilęs iš žodžio „grivina“, kuris Kijevo Rusijos laikais reiškė papuošimą, nešiojamą pakaušio srityje

Pirmieji Ukrainos pinigai – zlatnykai ir sriblianykai buvo pagaminti valdant Kijevo kunigaikščiui Vladimirui Didžiajam. Šios monetos yra seniausi išlikę dokumentai, kuriuose yra trišakio atvaizdas – Kijevo kunigaikščių naudojamas simbolis

Dar VIII ir IX amžiaus grivina buvo naudojama kaip svorio ir skaičiavimo vienetas prekiaujant ir mokant duoklę. Vėliau, įvairiais istoriniais metais, žodis „grivina“ ne kartą įgavo įvairių laikotarpių. Grivina yra nacionalinė Ukrainos valiuta nuo 1996 m. rugsėjo 2 d. Grivina yra padalinta į 100 kopijų. Jis pavadintas pagal Kijevo Rusioje naudotą svorio matą

Valiuta ir populiariausios valiutos